MŪSŲ DARBUOTOJAI – MŪSŲ TURTAS! PRISTATOME ASTĄ MATIJŪNAITĘ

 

UAB „Joniškio grūdai“ pardavimų vadovė Asta Matijūnaitė

 

Didžiuojamės pristatydami mūsų įmonės pardavimų vadovę Astą Matijūnaitę, kuri buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigta nominacija „Profesijos riteris“. Ši nominacija skiriama pagerbti žmones, pasižymėjusius savo profesinėje veikloje gerais rezultatais, turinčius savyje pasišventimą ir ištikimybę profesijai, sugebančius telkti bendram tikslui žmones.

 

Asta LITAGROS įmonių grupėje dirba jau nuo 2001 m, o „Joniškio grūduose“ nuo 2009 metų. Kaip sako pati Asta, dirbti ji pradėjo dar mokydamasi mokykloje, norėdama pajusti „savo pinigų skonį“. Darbus tęsė ir bestudijuodama, teko dirbti ir Joniškio rajono savivaldybėje, Jaunimo reikalų ir visuomeninių organizacijų koordinatore, o baigus vadybos magistro studijas, iš karto pradėjo dirbti LITAGROS grupėje.

 

Per tuos metus, Astai teko susipažinti ir įgusti ne vienoje pozicijoje – pradėjo dirbti užsakymų realizacijos vadybininke, teko ragauti mažmeninės prekybos tinklo vadovės duonos, teko pabūti marketingo vadybininke, pardavimų ir kainodaros specialiste, pardavimų Lietuvoje vadove, marketingo vadove. Dabar Asta vadovauja pašarų ir jų produktų didmenos pardavimų grupei. Jos atsakomybėje pašarų ir jų produktų pardavimo strategijos ir taktikos formavimas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, kainodara, asortimento formavimas.

Per šį, gana netrumpą laikotarpį, teko sutikti nemažai profesionalių žmonių, kurie buvo ne tik kolegos, bet ir mokytojai. Astos moto – bendrauti su žmonėmis (kolegomis, verslo partneriais, klientais) taip, kad neliktų erdvės neatsakytiems klausimams, kad nebūtų neaiškumų, kad kita pusė nejaustų nepatogumo dėl neapibrėžtumo, t.y. aiškiai ir konkrečiai.

 

– Kiekvienoje veikloje svarbiausia žmonės, komanda, nuo kurios priklauso rezultatas – sako Asta. – Labai džiaugiuosi turėdama komandą „kaip kumštis“, kurie negaili nei savo laiko, nei pastangų, siekiant gero rezultato. Be abejo veiklos rezultatus įtakoja rinkos situacija, ekonominiai rodikliai (tokie, kaip pieno kainos, ūkių naikinimasis), net gamtos sąlygos, nuo kurių priklauso ūkių ekonominė gerovė, nepailstanti konkurencija rinkoje.

Paklausta kaip jaučiasi gavusi „Profesijos riterio“ apdovanojimą, Asta sako, kad buvo iš tiesų nustebusi, – Buvo netikėta, aš tik dirbu savo darbą. Šis įvertinimas įpareigoja!

 

 

Kolegos, pasakodami apie Astą, – vieningi! Asta, kaip vadovė yra planuojanti, stebinti rezultatus, įsiklausanti į įvairias situacijas, nesišalinanti nuo problemų, kartu ieškanti optimaliausių sprendimų. – Labai smagu turėti tokią vadovę kaip Asta, kuri visada esant bėdai padeda, kai jau atrodo, kad viskas išbandyta, paguodžia ir suteikia optimizmo, kad viskas bus gerai. Taip pat smagu matyti, kad savo turimą komandą bando apjungti, kad kolektyve būtų geras santykis ir komunikacija, – sako kolegos.

– Manau pirmiausia reikia padėkoti likimui, kad po keleto trumpai dirbusių pardavimų vadovų, šioje pozicijoje atsirado Asta – sako viena iš komandos narių. – Tai žmogus žinantis mūsų vidinę virtuvę ir gerai besiorientuojantis gyvulininkystės sektoriaus situacijoje ir  pokyčiuose. Įstrigo pirmas Astos, kaip pardavimų vadovės vestas susirinkimas. Pirmas įspūdis buvo „Vau“ – šis žmogus tikrai suprantą ką daro! Ir ji tikrai ne iš kosmoso, o iš tos planetos, kurioje esam – viskas aiškiai, suprantamai, trumpai be „pilstymo iš tuščio į kiaurą“.

 

Na ir pabaigai – Astos papasakota istorija, kurią prisiminus, dar ir šiandien linksma – apima geros emocijos: – Buvo toks nuotykis, – pasakoja Asta. – Su kolegomis bandėme pabūti kelių policininkais, grįžtant iš įmonės renginio tamsią vasaros naktį…. Linksmam ir išradingam kolegai kilo mintis susistabdyti tolėliau iš paskos važiuojantį kitą kolegų ekipažą, apsimetus kelių policininku. Kad tapti kelių policininku, buvo panaudotas ekipažo kolegų kūrybiškumas ir visos rastos šiam reikalui tinkamos priemonės – saugos liemenė, atšvaitai, avarinis ženklas ir …. linksma nuotaika. Pasitelkus tikimybių teorijos mokslus, buvo kilusi mintis, kad keliu gali važiuoti ne tik mūsų kolegų ekipažas, bet išvada buvo vieninga – tokiu vėlyvu metu, kaimo vietovėje, niekas be mūsų nevažinėja! Bet čia suveikė kiaulystės dėsnis – artėjant automobilio šviesoms pamojus „policininko lazdele“… sustojo ne kolegų automobilis! Gerai, kad sustojusiame automobilyje važiavusios pagyvenusios poros išgąstis, suvokus, kad sustojo toli gražu ne policijos stabdomi, buvo didesnis, nei pyktis ir noras susidoroti su kolegoms pokštą norėjusiais iškrėsti „kelių ereliais“.

 

Užbaigiant šia linksma nata, visas kolektyvas sveikina Astą ir linki stiprybės, neblėstančios energijos ir užsidegimo!